fbpx

Naujai suskambėjęs Juozas Naujalis Latvijos chorų dainininkų lūpomis


2017.04.22 16:22

Naujai suskambėjęs Juozas Naujalis Latvijos chorų dainininkų lūpomis

Nūdienoje originalūs tautos istorijos įprasminimai, įjungiantys užsienio dalyvius, tokiu būdu pabrėžiant ne tik mums, lietuviams svarbias personalijas, bet ir pasaulinę tautų bendrystę, tampa vis populiaresni. Vienas jų – Lietuvos profesionaliosios muzikos pradininkui, patriarchui Juozui Naujaliui skirtas chorų festivalis. Įvykęs Kaune jau trečiąjį kartą, šių metų balandžio 6–9 dienomis, festivalis pasižymėjo dalyvių įvairove, pradedant jau tuo, jog jo esminis dėmuo – chorų konkursas buvo skirtas išskirtinai mėgėjų chorams, o renginio koncertuose savo interpretacijomis su klausytojais dalinosi ir profesionalūs kolektyvai. Keturių dienų koncertų ir konkurso ciklas suteikė galimybę klausytojams pasinerti į varžytuvių dvasią, kartu su komisija vertinti chorų pasirodymų kokybę, pažinti skirtingas miesto koncertų sales bei vakarus ir popietes skirti festivalio koncertams.

Šių metų konkursas, balandžio 7–8 dienomis vykęs Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, subūrė pabaltijo vaikų ir jaunimo chorus – jame varžėsi 8 chorai, atvykę iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Tiesa, išimtinai Lietuvai atstovavo tik vienas Raseinių rajono kultūros centro mišrus choras „Šatrija“ (vad. Gražvydas Jegnoras), atlikęs  sakralinės muzikos programą. Žvelgiant ne tik iš šio festivalio, bet ir kitų Lituania Cantat organizuojamų panašaus formato renginių praeities perspektyvos (festivaliai „Kaunas Cantat“, „Cantate Domino“, „Kaunas Musica Religiosa“ ir kiti), lietuvių kolektyvai dažnai lieka dalyvių paribiuose. Galbūt mūsų šalies mėgėjų chorai labiau mėgsta keliones į užsienį ir, tiktai galbūt, šio konkurso vertinimo kriterijai nėra kiekvienam lengvai įkandami. Pabrėžiant pastarąją priežastį, vienareikšmiškai galima sutikti, jog šiais metais konkurse dalyvavę chorai pasižymėjo itin aukštu muzikos interpretacijos lygiu, turint mintyje, jog daugiausia chorų buvo atvykę iš pradinių ir vidurinių mokyklų, o dauguma jų pelnytų diplomų buvo sidabro ir aukso. Ne tik iš šio konkurso rezultatų, bet ir dalyvių koncertinės patirties (beveik visi kolektyvai yra tarptautinių konkursų laureatai, aktyviai koncertuojantys užsienyje) bei nurodomų tikslų matyti, jog užsienyje muzikavimas vaikų ugdymo procese užima itin reikšmingą vietą.

Kiekvienas konkurso dalyvis pasižymėjo tiek išskirtiniais privalumais bei originalumu, tiek erdvėmis, kurias dar būtų galima tobulinti. Iš dalies džiugu, jog tik dviems chorams teko bronzos diplomai – vaikų chorui  „Dominante“ (vad. Ilze Gaidele, Latvija) ir jau minėtajam Lietuvos atstovui „Šatrija“. Nors parengę gana sudėtingas programas („Dominante“ atliko programą su privalomuoju Juozo Naujalio kūriniu „Oi žiba žiburėlis“, o „Šatrija“ pasirinko atlikti didelio profesionalumo reikalaujančius pastarojo kompozitoriaus motetus „In monte oliveti“ ir „Una hora“), šie chorai stokojo koncertinės patirties kitų dalyvių atžvilgiu. Kiti šeši kolektyvai pasirodė gana lygiavertiškai, todėl komisijai teko nelengva užduotis atrinkti chorus, vertus varžytis dėl pagrindinio Grand Prix prizo Kauno valstybinėje filharmonijoje. Kadangi atrinkti buvo net penki kolektyvai (į antrąjį konkurso etapą nepateko tik Rygos valstybinės gramatikos mokyklos merginų choras (vad. Ieva Mezite ir Karlis Hammers)), jų pasirodymuose galima įžvelgti nemažai panašumų. Štai bendra vyravusi pasirodymų tendencija – scenografiniai sprendimai, leidę susikoncentruoti ne tik į atliekamų kūrinių skambesį, bet ir į vizualią chorų išraišką. Sinchroniški judesiai, plojimai ir grojimas mušamaisiais instrumentais pagyvino atmosferą tiek klausytojams, tiek pačioms jaunosioms choristėms. Visgi vertinimo kriterijai buvo labai įvairūs, kadangi konkurso komisijos narių sudėtis neapsiribojo vien profesionaliais choro dirigentais – šalia komisijos pirmininko Kauno valstybinio choro vadovo prof. Petro Bingelio, narių – Krokuvos muzikos akademijos rektoriaus, dirigento prof. dr. hab. Stanislaw Krawczynski ir šio festivalio meno vadovo, Vytauto Didžiojo muzikos akademijos docento Rolando Daugėlos prisijungė ir žymus italų bosas-baritonas, festivalių ciklo „Florence Choral“ iniciatorius ir meno vadovas Leonardo Sagliocca bei Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktorius, saksofonininkas ir dirigentas Raimundas Simanavičius.

Dalyvių pasirodymų įspūdžiai sutampa su komisijos ir žiūrovų įvertinimais. Nors ir nepelnęs prizinės konkurso taurės, Jelgavos vidurinės mokyklos merginų choras „Spīgmeitiņas“ (vad. Arta Jurgenovska, Latvija) pavergė žiūrovų simpatijas itin įtaigiai, nuoširdžiai ir, atsižvelgiant į labai jauną chorisčių sudėtį, meistriškai atlikta B. Chilcott’o „Gloria“ ir latvių liaudies daina „Maza, maza ābelīte“ (aranž. Asnāte Pedece). Joms suteiktas sidabro diplomas ir konkurso organizatorių įsteigtas žiūrovų simpatijų prizas. Panašia jaunatviška įtaiga bei savo etnoso išryškinimu pasižymėjo ir Tukuma pradinės mokyklos mergaičių choras (vad. Sanita Apine ir Ritma Zagere, Latvija), kurios į konkurso programą įtraukė tiek latvių kompozitorių kūrinius  – A Mauriņa „Rīgas gaiļi“ ir B. Skulte „Lūgšana“, tiek ir privalomąjį J. Naujalio kūrinį „Oi žiba žiburėlis“. Už pastarojo atlikimą mergaitės pelnė Juozo Naujalio gimnazijos įsteigtą specialųjį prizą „Už įtaigiausiai atliktą Juozo Naujalio kūrinį“ bei sidabro diplomą.

                      Konkurso taurių laimėtojos antrajame etape pagerino pirmojo turo metu gautų balų sumą. Trečiosios taurės nugalėtojos – Virumaa merginų choras (vad. Ly Ipsberg, Estija) nustebino originalia estų liaudies dainos „Uhti, uhti uhkesti“ scenografine intepretacija ir puikiu Ch. A. Tindley’o dainos „The Storm is Passing Over“ atlikimu. Visgi įtaigumo merginoms pritrūko ir antroji konkurso taurė atiteko Jungtiniam Estijos merginų chorui (vad. Ave Sopp ir Vilve Maide), paruošusiam net dviejų, vaikų ir sakralinės muzikos kategorijų programas. Antrajam konkurso etapui choras pasirinko atlikti sakralinės muzikos kūrinius – J. Sandstrom’o „Sanctus“ ir A. Cederberg „Gloria“ iš „Missa brevis“. Sudėtinga ritmine polifonija, subtilia dinamika ir šiuolaikine harmonija pasižymintys kūriniai puikiai atitiko atlikėjų sudėtį. Nors choras teigia, jog narės susiburia tik 6–7 kartus per metus vykstančiose stovyklose, merginų balsų derėjimas, ryšys tarp dirigenčių ir kolektyvo sudarė įspūdį, jog jos atvyko iš profesionalios muzikos mokyklos. Tai neliko specialiai neįvertinta – Choras.lt Kūrėjų sąjungos įsteigtas prizas geriausiam dirigentui atiteko jų vadovei Ave Sopp, kuri pasižymėjo asketiška, tikslia ir profesionalia choro dirigavimo pajauta.

                      Pirmąją konkurso taurę pelnė vienintelis jaunimo chorų kategorijai atstovavęs Tartu merginų choras „Kurekell“ (vad. Vilve Maide, Estija). Įspūdį kelianti didelė atlikėjų sudėtis, puikiai išlavinti balsai ir profesionalus vadovės dirigavimas komisijos narių nepaliko abejingais. Pirmavęs jau pirmojo turo metu, merginų choras antrąją dieną pasirinko atlikti sudėtingus, stambios apimties kūrinius – Romantizmo epochos italų kompozitoriaus G. Verdi „Laudi alla vergine Maria“ ir šiuolaikinį J. Mantyjarvi kūrinį „Pseudo Yoik Lite“. Šių kūrinių atlikimu choras pademonstravo savo diversiškumą, būdingą visai jų kūrybinei veiklai: choras, įkurtas 1982 m. į savo repertuarą įtraukia Estijos kompozitorių dainas, klasikinius ir šiuolaikinius chorams skirtus kūrinius. Turintis nemažą tarptautinę koncertų ir konkursų patirtį (Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Suomijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Slovėnijoje), kolektyvas savo sėkmingą reziume papildė dar viena pirmąja vieta. Visgi šio festivalio meno vadovas Rolandas Daugėla po pirmojo turo išsakė viltį, jog galbūt kitą dieną įvyks stebuklas ir vienas iš chorų peržengs balų ribą, reikalingą Grand Prix taurei pelnyti. Nors konkurso dalyviai antrajame ture ir pagerino savo rezultatus, jų pritrūko ir pagrindinio prizo taurė liko laukti nugalėtojų kitiems metams.

                      Azartiškas konkurso nuotaikas tarytum arka apjuosė tris festivalio dienas vykę koncertai. Balandžio 6 d., festivalio atidarymo metu Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje savo paruoštas pusvalandines programas klausytojams dovanojo nuolatinis festivalio dalyvis Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“ (vad. Rolandas Daugėla) ir Virumaa merginų choras iš Estijos (vad. Ly Ipsberg )

                      Konkurso dėl Grand Prix taurės dienos vakarą festivalis dar kartą sukvietė klausytojus į kitą sakralią erdvę – Kauno arkivyskupijos konferencijų salę, kurioje publikai pasirodė keli konkurso dalyviai ir koncerto kaltininkai – kamerinis choras „Aidija“, vadovaujamas Romualdo Gražinio. Gausybės tarptautinių konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantis tiek vietinėje terpėje, tiek užsienyje kolektyvas Kauno klausytojams parengė angliškuoju tonu persmelktą programą. Nuo Anglijos ankstyvojo Baroko iki šių dienų kompozitorių kūrybos – taip galima pavadinti subtilumu ir profesionalumu pasižymėjusią koncerto programą. Atlikti sakralinės muzikos kūriniai organiškai įsiliejo į erdvios salės atmosferą, o pateiktos išsamios kompozitorių gyvenimo laikotarpių istorinės detalės ne tik kauniečiams, bet ir miesto svečiams bei ypatingai besisvečiuojantiems jauniesiems chorams suteikė tiek aukštos meninės vertės reginį, tiek ir edukacinę programą.

                      Paskutiniąją dieną po Šv. mišių Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje festivalį apvainikavo svečiai iš Čekijos – choras „Pualle et Pueri“ ir vokalinis ansamblis „Sextet+“ (vad. Karel Dostal). Šis aukšto meistriškumo, tarptautinio lygmens kolektyvas – tai gyvas pavyzdįs kaip gali puikiai dainuoti paprastos vidurinės mokyklos moksleiviai.

Pabaigai norėtųsi pabrėžti nenuginčijamą įžvalgą, jog Lituania Cantat organizuojamų tarptautinių festivalių ir konkursų ciklai yra vieni ryškiausių mėgėjų ir profesionalų chorinės muzikos renginių ne tik Kauno mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Didelis festivalių organizatorių darbo, laiko ir meninės pajautos indėlis kaskart nenustoja stebinti naujomis programomis ir vis platesniu užsienio atlikėjų būriu. Prisimenant, jog pirmasis organizatorių grupės festivalis „Cantate Domino“ buvo įgyvendintas 1992 m., šis, III-asis Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio chorų festivalis yra dar visai jaunas naujų meninių idėjų ir istorinių įprasminimų šaltinis. Tikimės, jog artėjantis „Kaunas Cantat“ festivalis gegužės 18–21 dienomis Birštone suteiks dar malonesnių įspūdžių, nes ten, kaip žinia, pateikė paraiškas per 17 chorų iš 9 pasaulio šalių.

 

Ieva Kananavičiūtė


Rėmėjai: